VDU renginių akimirkos iš jubiliejinės 25-osios Tarptautinės Vilniaus knygų mugės
2025 m. vasario 27 – kovo 2 d. įvykusios 25-osios Vilniaus knygų mugės tema „Kukutis eina į mugę“ siekta priminti, kad poeto Marcelijaus Martinaičio sukurtas Kukutis laikomas vienu populiariausių ir žinomiausių šiuolaikinės lietuvių poezijos personažų, įkūnijančiu žmonių įvairialypiškumą, vidinį laisvės siekį.
Vytauto Didžiojo universitetas surengė 10 įdomių renginių knygų mugės erdvėse. Universiteto stende lankytojai galėjo įsigyti Universiteto leidinių ir susitikti su knygų autoriais, su jais pabendrauti bei gauti jų autografus.
Visas Vilniaus knygų mugės dienas VDU stendo lankytojai turėjo galimybę peržvelgti Universiteto periodinius mokslo leidinius: nuskenavę QR kodą, patenkate į žurnalo puslapį, kuriame sužinosite visa aktualią informaciją ir peržvelgsite archyvą.
Pirmąją Vilniaus knygų mugės dieną Juozas Skirius, Daiva Dapkutė ir Rimvydas Daužvardis pakvietė mugės lankytojus į VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslininkės, istorikės dr. Astos Petraitytės-Briedienės monografijos „Mylėti Lietuvą iš tolo: Lietuvos generaliniai konsulai Čikagoje Juzefa ir Petras Povilas Daužvardžiai“ pristatymą. Tai – pasakojimas apie lietuvių diplomatų porą, kuri vėjų miestu vadinamoje Čikagoje atsilaikė prieš visas XX amžiaus audras. Nuo 1937 m. J. ir P. P. Daužvardžių eitos konsulinės pareigos Čikagoje, jų įvairios viešos veiklos ir privatūs gyvenimai buvo glaudžiai susiję su Lietuva ir jos piliečiais krašte ir emigracijoje. Jų prigimtinė diplomatija ir patriotizmas gali būti chrestomatiniu pavyzdžiu ir tautiečiui Lietuvoje ir emigracijoje.
Tos pačios dienos popietę lankytojams pristatytas į lietuvių kalbą išverstas kanadiečių rašytojos Kristjanos Gunnars autobiografinis romanas „Bastūnė“ („The Prowler“). Kanados literatūros tyrinėtoja ir vertėja Kristina Aurylaitė, romano vertėja politologė Giedrė Pranaitytė, VDU Frankofonijos šalių centro vadovė Aurelija Leonavičienė ir politologas Giedrius Česnakas diskutavo su renginio dalyviais apie istorijos svarbą dabarčiai, apie vertimo fenomeną kaip intelektualinės laisvės apraišką ir veiksmą, leidžiantį nutiesti kultūrinius tiltus tarp įvairių tautų, apie romane aprašomą politinę ir ekonominę situaciją.
2024 metai buvo skirti diplomatams Lozoraičiams, jų darbams, nuveiktiems Lietuvai įprasminti. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus iniciatyva išleista knyga „Lozoraičiai – vilties diplomatija: šimtmetis valstybės naudai“ liudija apie visos Lozoraičių šeimos diplomatinę veiklą bei kultūrinės diplomatijos ir ryšių su menininkais dėka surinktus meno kūrinius. Knygos sudarytoja Raimonda Norkutė, Jonas Vaikšnoras ir parodos apie Lozoraičius kuratorės Asta Petraitytė-Briedienė (VDU), Iveta Dabašinskienė (VDU), Kristina Liepinaitė (M. K. Čiurlionio muziejus) ir Kristina Stankaitė (M. K. Čiurlionio muziejus) ketvirtadienio popietę dalijosi su klausytojais mintimis apie Lozoraičių trijų kartų gyvenimo etapą, kai Tėvynė patyrė tris esminius gyvavimo lūžius: valstybės sukūrimą, sovietinę okupaciją ir nepriklausomybės atkūrimą.
Antrąją Vilniaus knygų mugės dieną grožinės literatūros mėgėjai susibūrė į VDU profesoriaus Gintauto Mažeikio mitinių mąstymų romano „Lilimai. 1 dalis. Akmentakiai“, išleisto leidyklos „Kitos knygos“, pristatymą. Lankytojai galėjo prisiliesti ir prie Afrikos tautų tikėjimų, ir prie Vedų filosofijos, ir prie lietuvių mitinių būtybių, ir prie Paracelso idėjų. Autorių kalbino žurnalo „Baltas kambarys“ kūrėja ir leidėja Luana Masienė.
Penktadienį Vilniaus knygų mugėje taip pat įvyko diskusija su kolektyvinės monografijos „Artimas tolimas medijų pasaulis: virsmai, ribos ir būdai tai suprasti“ bendraautoriais. Kelti klausimai: kaip atpažinti tiesą ir nenuklysti į manipuliacijas? Kas yra didžiausias nesusikalbėjimo variklis? Kas yra šiuolaikinio medijų raštingumo esmė? Autoriai pakvietė į medijų pasaulį žvelgti daug plačiau ir giliau, nei mato paprasta akis.
Ryčio Zemkausko moderuojamas pokalbis su Aukse Balčytiene, Audrone Nugaraite, Lauru Bieliniu ir Dariumi Amilevičiumi sudomino nemažai mugės lankytojų.
Vasario 28 dieną Vilniaus knygų mugės lankytojai galėjo nerti į prieštaringą temą dar viename prasmingame renginyje „Teatras okupacijos metais“. Donatas Puslys, filosofas Gintautas Mažeikis ir teatrologė Rūta Mažeikienė kartu su autore Ina Pukelyte diskutavo apie meną karo metu ir aptarė monografiją „Karas ir kultūra: Lietuvos teatras okupacijos laikotarpiu“. Joje išryškinami ne tik teatro procesai, vykę valstybės ir savivaldybių išlaikomuose teatruose, bet ir atskleidžiamas platus spektras tik karo metams būdingų scenos meno veiklų, tokių kaip varjetė, šiupiniai, fronto teatras. Drauge galima daryti prielaidas, kaip būtų vysčiusis Lietuvos kultūra, jeigu Lietuva nebūtų išgyvenusi antrosios sovietinės okupacijos.
Antrosios Vilniaus knygų mugės dienos vakarą Europos Parlamento narys Liudas Mažylis pristatė susirinkusiems mugės lankytojams naujausią savo knygą „Visoj Europoj tuščia be tavęs“. Autorių kalbino Vilius Kaminskas. Knygoje, sudėliotoje kaip politinis dienoraštis, atsigręžiama į šiuo metu vykstančius kataklizmus: įtampas, karus, politinius iššūkius, ir keliamas klausimas: ką gali kiekvienas iš mūsų, kas išgirs tavo balsą, ištars, kad esi reikalingas?..
Vasario 28 dieną Vilniaus knygų mugėje Gintautas Mažeikis ir Naglis Kardelis sukvietė gausų būrį lankytojų į Tomo Kavaliausko monografijos „Būties klausimas mene: tapyba, fotografija, skulptūra, koliažas“ sutiktuves.
Tai – meno filosofijos ir meno kritikos knyga apie Būtį tapyboje, fotografijoje, skulptūroje ir koliažuose. Būties tapyboje ieškoma žvelgiant Arvydo Šliogerio akimis, aptariamos Heideggerio ir Derrida perspektyvos. Atkreipiamas dėmesys į Jurgio Mačiūno judėjimą „Fluxus“, jo antimeną, pokštus ir Jono Meko animuotus daiktus. Lyginama Henrio Parlando ir Arvydo Šliogerio fotosofija (fotografijos filosofija). Ieškoma lietuviškosios Būties savasties Arvydo Šliogerio fotografijoje ir Antano Mončio medžio skulptūrose. Gvildenamas meno kūrinio klastotės, autorystės, meno kūrinio vertės ir kultūros politikos klausimai.
Trečiąją Vilniaus knygų mugės dieną visi turėjo galimybę pasiklausyti EP nario Vytenio Andriukaičio, Šarūno Liekio, Lauro Bielinio ir mokslo studijos „Politinės partijos Lietuvoje: rinkimai, lyderiai ir finansavimas“ autorių Mindaugo Jurkyno ir Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės įdomios diskusijos apie Lietuvos politinių partijų lyderių atrankos procesą.
Knyga skirta politikos mokslų studentams, akademinei bendruomenei, besidominčiai Lietuvos politinėmis partijomis, lyderyste ir politiniu finansavimu, ir politikams.
Kovo 1 dieną gausus Vilniaus knygų mugės lankytojų būrys dalyvavo renginyje, kuriame buvo galima grįžti į tarpukarį. Virginijus Savukynas, Egidijus Aleksandravičius, Saulius Kaubrys drauge su pristatomos monografijos „Kauno miesto valdantysis elitas 1918–1940 m.“ autore Aiste Morkūnaite-Lazauskiene pažvelgė į Kauno miesto – laikinosios sostinės – valdžios elitą. Tai – miesto savivaldos institucijų žmonės, išrinkti miesto gyventojų ir priimantys miestui svarbius sprendimus. Monografijos tyrimo tikslas – atskleidus Kauno miesto valdančiojo elito kolektyvinį portretą, socialinį grupės veidą, parodyti elito veiklos ypatumus ir tarpusavio santykius.
Šeštadienį, trečiąją mugės dieną, Auksė Balčytienė, Goda Jurevičiūtė ir Tomas Šinkūnas pakvietė Vilniaus knygų mugės lankytojus į malonų pokalbį su Jūrate Ruzaite apie jos monografiją „Neapykantos kalba“.
Šioje knygoje nagrinėjami neapykantos kalbos ypatumai, remiantis iš teismo bylų surinktais neapykantos kalbos duomenimis, ir, pasitelkiant atvejo analizę, analizuojamos atsakomosios kalbos (arba kontrkalbos) argumentavimo strategijos. Svarbiausią vietą šioje monografijoje užima empirinė analizė, kuria siekiama išryškinti skirtingų lingvistikos prieigų (kritinės diskurso analizės, pragmatikos ir nemandagumo teorijos, morfologijos ir sintaksės) potencialą vertinant neapykantos kalbą.
Kovo 2-ąją, paskutinę Vilniaus knygų mugės dieną, lankytojai turėjo progą susipažinti su nauja Kasparo Pociaus monografija „Mažoji politika: filosofinė socialinių judėjimų studija“. Pristatyme autorius, Gintautas Mažeikis, Audronė Žukauskaitė ir Povilas Dumbliauskas diskutavo apie šios mokslinės monografijos idėją – pristatyti prancūzų teoretikų Gilles’io Deleuze’o ir Félixo Guattari mažosios politikos sampratą, siejant ją ir jai gretimas sampratas su Lietuvoje XXI amžiuje veikiančių socialinių judėjimų raida. Monografijoje aiškinamasi, kaip mažoji politika veikia šiuolaikinius socialinius judėjimus, siekiama išskirti jų apraiškas dabartinėje Lietuvoje – atvejus, kai kovos už viešąsias erdves, radikalios savišvietos, kovos už dirbančiųjų teises iniciatyvos ir kiti panašūs projektai kūrybiškai angažuoja tam tikrą visuomenės dalį. Tokia politika priešinama didžiajai politikai, kurioje dėmesys skiriamas valstybinių ir verslo struktūrų veiklai, o gyventojai vertinami kaip pasyvūs vykstančių procesų stebėtojai.
